Sveikiname Vidą Mačiulį!

Vakar savo 80-ąjį jubiliejų šventė žurnalistas Vidas Mačiulis. Nepaisant to, jog jis ypač nemėgsta būti vadinamas „legenda“, šis apibūdinimas V. Mačiuliui neabejotinai tinka. Jo autorinė laida „Krepšinio pasaulyje“ sporto mėgėjus džiugina net 34 metus, istorijos mėgėjai džiaugiasi vis naujai pasirodančiais dokumentiniais filmais, o bene labiausiai visus domina V. Mačiulio per kelis dešimtmečius sukauptas archyvas, kuriame galima pamatyti tiesiog akyse gimstančią Lietuvos krepšinio istoriją. Sveikiname su praėjusiu jubiliejumi ir linkime sveikatos, kūrybinės sėkmės, jėgų ir energijos toliau suktis krepšinio pasaulyje ir ne tik!

Kone visi sporto gerbėjai Vidą Mačiulį pažįsta iš laidos „Krepšinio pasaulyje“. Tačiau jo kelias mikrofono link prasidėjo... dar mokantis Kulautuvos vidurinėje mokykloje. Kulautuvoje besimokiusiam V. Mačiuliui įkvėpimu tapo mokykloje apsilankęs Lietuvos radijo diktorius Vytautas Kybartas, moksleiviams skaitęs Maironio eiles.

Taip būdamas vos šeštoje klasėje V. Mačiulis nusprendė: jo ateitis - radijas, mikrofonas ir diktoriaus darbas. Vyresnėse klasėse būsimasis žurnalistas taip pat dėjo pamatus būsimajai karjerai radijuje - prasidėjo pirmieji interviu, skaitymai, kurie kartu su muzika buvo leidžiami iš studijos, kurią pats V. Mačiulis įsirengė fizikos kabinete. Devintoje klasėje jaunasis žurnalistas griebėsi ir plunksnos, pradėjęs rašyti į rajoninį laikraštį. Visgi svajonė būti diktoriumi niekur nedingo. Auksinis šansas pasitaikė vienuoliktoje klasėje - Lietuvos radijo ir televizijos komitetas paskelbė Kauno radijo diktorių konkursą. V. Mačiulis nepabūgo didelės konkurencijos (konkurse pasišovė dalyvauti apie 100 dalyvių) ir pasirodė puikiai - vertinimo komisijos, kuriai, beje, pirmininkavo V. Kybartas, vertinimu V. Mačiulis pateko tarp keturių geriausių pretendentų užimti diktoriaus kėdę. Atrodo, pats likimas kloja kelią įgyvendinti svajonę. Tačiau ją tam tikra prasme sužlugdė... Kauno radijo žurnalistas, jaunimo laidų redaktorius Vladas Daugėla. Priėjęs prie V. Mačiulio žurnalistas jam rėžė tiesiai - nori būti robotu? V. Daugėlos tikinimu, diktorius tik skaito svetimas mintis, o žurnalistas gali kur kas daugiau. Ir jau tą pačią dieną su magnetofonu V. Mačiulis kartu su V. Daugėla keliavo į tuometinio Kauno Politechnikos instituto studentų bendrabutį parengti reportažą apie studentų laisvalaikį. V. Mačiulis nė nenutuokė, ką jam iškrės V. Daugėla: vos atvedęs moksleivį pas studentus, patyręs žurnalistas išėjo už durų, palikęs V. Mačiulį užduotį atlikti vieną. Niekur nedingsi - teko imtis darbo. O V. Daugėla tuo metu stovėjo už durų ir puikiai girdėjo, kaip vyksta reportažo kūrimas. Atlikęs užduotį ir palikęs kambarį, V. Mačiulis susilaukė patyrusio kolegos komplimentų dėl gerai atlikto darbo. Būtent - kolegos.

Tokios patirties pakako, ir V. Mačiulis stačia galva nėrė į žurnalistiką. Iš pradžių teko griebtis ne mikrofono ar kameros, o plunksnos. Per plauką neatsidūręs „Vakarinių naujienų“ Kauno skyriuje, buvęs moksleivis, o dabar jau ir žurnalistikos studentas įsidarbino tuometiniame Kauno rajono laikraštyje „Komunizmo vėliava“. Po pustrečių metų darbo atėjo lemtingas pasiūlymas: Vytautas Andrejaitis, Lietuvos televizijos Kauno skyriaus vadovas, pakvietė V. Mačiulį ateiti į televiziją. Taip simbolišką dieną, 1968 m. vasario 16 d. būsimasis laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas ėmė dirbti Lietuvos televizijoje. Ne šiaip dirbti - tuo metu V. Mačiuliui buvo vos 22 metai, ir taip jis tapo jauniausiu Lietuvoje televizinės laidos vedėju. Prabėgus kone šešioms dešimtims metų, ratas apsisuko - dabar V. Mačiulis yra vyriausias Lietuvoje televizinės laidos vedėjas. Beje, pradėjus dirbti televizijoje darbo knygutėje oficialiai buvo įrašytos kitos pareigos: televizijos išleidžiantysis darbuotojas. Tačiau nuo pat pirmųjų darbo televizijoje metų iškart vyravo žurnalistinė veikla - kameros, mikrofonas ir reportažai. 

Lietuvos televizijos žiūrovai, be V. Mačiulio reportažų „Panoramai“, televizijos žurnalų „Kaunas“, „Studijų dienos“, informacinės-publicistinės laidos „Savaitės aidai“ ir kitų darbų, puikiai turėtų prisiminti ir jo autorinę laidą „Sekmadienio rytą“, kurią V. Mačiulis kūrė ir vedė penkerius metus, iki lemtingų 1992-ųjų. Viena iš šių laidų prasidėjo dar naktį - tai buvo, be abejo, kruvinieji sausio 13-osios įvykiai. Tiesioginiame eteryje V. Mačiulis dirbo daugiau nei 10 valandų be pertraukos - tai yra iki šiol nepagerintas Lietuvos televizijų rekordas.

Įkūrus LTV-2, kuri perėmė prieš tai transliuotos Ostankino televizijos dažnį, reikėjo kurti naują programos tinklelį, buvo reikalingos naujos laidos. Lemtingu tapo 1992-ųjų sausio 11 dienos eteris. Trimis dienomis anksčiau, sausio 8-ąją Ispanijoje vyko ACB lygos Žvaigždžių diena, kurioje dalyvavo Arvydas Sabonis, o joje taip pat buvo ir žurnalistas Arūnas Pakula bei fizinio parengimo treneris Aleksandras Kosauskas. Sužinojęs, kada jie grįžta į Lietuvą, V. Mačiulis nusiuntė vairuotoją tiesiai į oro uostą, ir A. Pakula bei A. Kosauskas, vos nusileidę ant Lietuvos žemės, iškart išvyko į televiziją. Tiesioginiame eteryje vyrai kalbėjosi daugiau nei dvi valandas, viską iliustravo ir A. Pakulos parvežta vaizdo medžiaga. Iki šiol tai tebėra ilgiausiai trukusi laida „Krepšinio pasaulyje“, nepaisant to, jog tuo metu ji dar neturėjo tokio pavadinimo (ilgainiui V. Mačiulis pavadinimą su leidimu „pasiskolino“ iš A. Pakulos trumpai leisto žurnalo „Krepšinio pasaulis“). Viską vainikavo dar laidos pradžioje A. Kosausko ištartas sveikinimas V. Mačiuliui su pirmąja sportine laida televizijoje. Ši frazė tapo akstinu tęsti pradėtą darbą.

Taip eteryje jau pasirodė... 1342 laidos „Krepšinio pasaulyje“, o pati laida gyvuoja net 34 metus. Keitėsi televizijos - oranžinio kamuolio mėgėjai pirmuosius 11 metų šią laidą galėjo stebėti Lietuvos televizijoje, vėliau „Krepšinio pasaulyje“ persikėlė į regionines televizijas. Nuo 2010-ųjų mikrofoną su oranžiniu kamuoliu ketverius metus buvo galima matyti Sport1 televizijoje, po to laida persikėlė į BTV, o paskutiniuosius 10 metų „Krepšinio pasaulis“ spindi Lietuvos ryto TV. 

Be kassavaitinės laidos, V. Mačiulis yra atsidėjęs ir dokumentinių filmų kūrimui. Jų per žurnalisto karjerą jau pasirodė daugiau nei 15. Vien šiuo metu V. Mačiulis kuria 8 dalių filmų ciklą „Žalgirio palytėti“ apie legendines Kauno „Žalgirio“ asmenybes. Jau yra sukurtos penkios dalys, iš kurių paskutinė, skirta 15 metų „Žalgirį“ treniravusiam Vytautui Bimbai, pasirodė tik praėjusią savaitę. Galime neabejoti - V. Mačiulis turi tiek idėjų ir darbštumo, jog ir šie darbai dar anaiptol nebus paskutiniai.