Steponas Darius - sportininkas ir profesionalaus sporto organizatorius

Šiomis dienomis sukanka 90 metų nuo vieno didvyriškiausių ir vieno tragiškiausių žygių per visą Lietuvos istoriją. 1933 m. liepos viduryje lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, mėgindami „Lituanicos“ skrydžiu įvykdyti tikrą žygdarbį ir išgarsinti Lietuvos vardą per visą pasaulį, savo kojomis Lietuvos žemės taip ir nebepajuto. Tačiau jų vardą žinome ir minime iki šiol. Tiesa, dažniausiai būtent „Lituanicos“ skrydžio kontekste. Visiškai nepelnytai yra primirštos kitos veiklos, kurias abu lakūnai kūrė savo audringuose gyvenimuose. Pavyzdžiui, Stepono Dariaus atveju neretai žinoma, kad jis yra karininkas, aviacijos kapitonas, taip pat krepšininkas, vienas krepšinio pradininkų Lietuvoje. Tačiau ar tikrai užtenka vien tokio trumpo aprašymo, kalbant apie tikrą Lietuvos legendą? Vien sporte S. Darius turi tiek pasiekimų ir nuopelnų, jog viską susiaurinti iki krepšinio būtų tiesiog nuodėmė ir įžeidimas mūsų legendinio lakūno atminimui. Dėl šios priežasties norėtume priminti, kokį milžinišką darbą S. Darius Lietuvoje nuveikė vien sporto srityje.

Steponas Jucevičius – Harisono vidurinės technikos mokyklos-koledžo regbio komandos žaidėjas

Pirmoji sporto šaka, kurią tiesiog privaloma pabrėžti, kalbant apie S. Darių, yra sporto karalius futbolas. Nors tikrąja futbolo pradžia Lietuvoje laikomi 1919 metai, kada Kaune įvyko pirmosios rungtynės, pirmojo čempionato teko palaukti kelerius metus. Jis įvyko 1922 m., ir čia jau buvo neapsieita be S. Dariaus rankos. Jis ne tik rungtyniavo šiose pirmenybėse, tačiau jose dalyvavo ir paties S. Dariaus suburtos komandos. Tai nebuvo šiaip sau dalyvavimas – visos keturios komandos, prie kurių atsiradimo vienaip ar kitaip prisidėjo Steponas, čempionate užėmė pirmąsias keturias vietas: LFLS, LFLS Šančių skyrius, LFLS-2 ir „Aviacija“. S. Darius iki pat išvykimo iš Lietuvos pats žaidė LFLS komandoje ir buvo nepamainomas vartininko pozicijoje, dažnai ryšėdavo ir kapitono raištį. Neatsitiktinai būtent S. Darius saugojo Lietuvos rinktinės vartus pirmajame tarpvalstybiniame mače su Estijos rinktine, įvykusiame lygiai prieš šimtmetį – 1923 m. vasarą. Vartininkas buvo neabejotinas kandidatas ir į Lietuvos olimpinę futbolo rinktinę, 1924 m. davusią startą Lietuvos olimpiniam judėjimui, buvo minimas netgi rinktinės paraiškoje, tačiau į žaidynes taip ir neišvyko. Tikroji to priežastis nežinoma iki šiol (tarp variantų minimos komplikacijos po pleurito, taip pat nesutarimai karo aviacijos tarnyboje). Visgi S. Darius anaiptol nebuvo vien tik žaidėjas. Kaip ir kituose sportuose, jis greitai įsiliejo į organizacinę veiklą: drauge su kitais entuziastais įsteigė Lietuvos futbolo lygą (LFL), vadovavo jos Kauno apygardai, vėliau – visai LFL, taip pat įkūrė Lietuvos futbolo teisėjų kolegiją. Būtent S. Dariaus pastangomis buvo įrengtas ir pirmasis stadionas Lietuvoje, kuriame žaistas anaiptol ne vien futbolas – drauge su sportininku ir inžinieriumi Kęstučiu Bulota jis suprojektavo stadioną Kauno Ąžuolyne, kuriame turėjo tilpti futbolo, krepšinio, teniso ir beisbolo aikštės, taip pat bėgimo ir dviračių takai. S. Darius rūpinosi ir lėšų rinkimu stadionui. Galiausiai iš visų 30 tūkstančių litų, už kuriuos ir buvo pastatytas stadionas, 5 tūkstančius S. Darius įdėjo iš savo kišenės. Nors ir po ilgai užtrukusių darbų, stadionas vis dėlto buvo pabaigtas. Šiandien ši vieta žinoma kaip Dariaus ir Girėno stadionas.

1922 m. S. Dariaus suburtos Karo aviacijos ir LFLS komandos po rungtynių. S. Darius klūpo trečias iš kairės

1922 m. Karo aviacijos futbolo komanda išvyksta į Rygą. S. Darius sėdi prie alaus statinės su kamuoliu

1922 m. rugsėjo 23 d. LFLS išvyksta į Latviją žaisti su Rygos futbolininkais. S. Darius – ketvirtas iš kairės

1922 m. rugsėjo 23 d. LFLS po pergalės Rygoje prieš Latvijos sporto draugiją. Viduryje su kamuoliu – S. Darius

1923 m. Karo aviatorių futbolo komanda po treniruotės. Pirmoje eilėje antras iš dešinės – S. Darius