Prieš 100 metų Lietuvos vyrų futbolo rinktinė iškovojo pirmąją savo pergalę!
Šiandien, rugpjūčio 24-ąją Lietuvos futbolas turi puikią progą švęsti ir pasinerti į istoriją – prieš 100 metų Lietuvos rinktinė iškovojo pirmąją savo pergalę! Taline prieš šimtmetį vykusiose rungtynėse Lietuva 2:1 palaužė Estijos futbolininkus.
Iki išvykos į Estiją didele patirtimi ar tuo labiau skambiais laimėjimais futbole lietuviai pasigirti negalėjo. Rinktinė buvo sužaidusi ketverias tarpvalstybines rungtynes, ir visos jos baigėsi pralaimėjimais. Beje, būtent estai tapo tais, kurie pakrikštijo Lietuvos futbolininkus – pirmajame tarpvalstybiniame susitikime, kuris vyko Kaune, Lietuvos rinktinė 1923 metų birželio 24-ąją susitiko su Estija ir pralaimėjo 0:5.
Apie kitas rungtynes turbūt yra girdėję visi sporto istorijos mėgėjai, juolab turint omenyje, jog tai buvo ir Lietuvos olimpinis debiutas, kurio šimtmetį minime šiemet – Lietuvos ir Šveicarijos akistata Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Paskubomis surinkta rinktinė, neturėjusi nė vienos bendros treniruotės, likus vos keturioms dienoms iki rungtynių traukiniais pradėjo ilgą kelionę Paryžiaus link, kuri baigėsi pralaimėjimu Peršingo stadione 0:9. Tai iki šiol tebėra didžiausias Lietuvos rinktinės pralaimėjimas oficialiose rungtynėse (beje, kaip ir didžiausia Šveicarijos nacionalinės komandos pergalė).
Tačiau jei skaičiuosime ir draugiškas rungtynes, skaudžiausias kirtis atkeliavo po savaitės, kai tame pačiame stadione jėgas išbandė Lietuvos ir Egipto futbolininkai. Šios rungtynės baigėsi dar skaudžiau – 0:10! Per trejas rungtynes lietuviai neįmušė nė vieno įvarčio, praleido 24 ir neturėjo prošvaisčių nė viename mače.
Išimtimi iš taisyklės tapo ketvirtosios tarpvalstybinės rungtynės – Kaune lietuviai mėgino pasipriešinti svečiams iš Latvijos. Nors ir buvo patirtas pralaimėjimas, tačiau jis buvo jau kur kas garbingesnis – 2:4. Abu mūsiškių įvarčius pelnęs Vilhelmas Nopensas tapo pirmuoju, įmušusiu įvartį Lietuvos rinktinės gretose.
Nepaisant tokių rezultatų, estai į Lietuvos atstovus žiūrėjo pagarbiai. Estijos sporto laikraštyje „Eesti Spordileht“ pasirodė didelis, kone du puslapius apimantis straipsnis apie būsimąją akistatą, o Lietuvos futbolo rinktinės nuotrauka tapo pagrindiniu titulinio puslapio akcentu. Pristatyme buvo prisiminta ir Estijos futbolininkų viešnagė Kaune 1923 m. birželį. Svečių delegacijai įspūdį paliko lietuvių surengtas priėmimas – salė buvo išpuošta Estijos ir Lietuvos vėliavomis, ryte stalas buvo nukrautas sviestu, kumpiu, sūriu, kiaušiniais bei kalnu konditerijos gaminių, o vakare surengtas banketas, turėjęs užsibaigti iki 23 val., tęsėsi kur kas ilgiau. Be to, anot „Eesti Spordileht“, kiekvieną Estijos rinktinės žingsnį ant stadiono vejos sekė daugiau nei pustuzinis fotografų bei du operatoriai. Apskritai ši viešnagė estų spaudoje buvo prisiminta tik pačiais geriausiais žodžiais, o su sportininkais bei apskritai kauniečiais esą užsimezgė tikra draugystė.
Tame pačiame straipsnyje išsamiai papasakota ir apie tolimesnį Lietuvos futbolo vystymąsi. Teigiama, jog po rungtynių su Estija lietuviai pradėjo sparčiai progresuoti, o nemažą dalį žaidimo stiliaus jie perėmė būtent iš estų. Prisimintos ir klubinio futbolo akistatos: pavyzdžiui, paminėta, jog 1923 m. rudenį (iš tikrųjų rugpjūčio 25-26 dienomis) Klaipėdoje viešėjo Talino „Kalev“ ekipa ir su uostamiesčio MTV sužaidė dvejas rungtynes. Vienerias laimėjo estai (3:2), kitos baigėsi lygiosiomis (2:2).
Dar galima paminėti ir tai, ko straipsnyje nebuvo: dar 1922 metais Kaune viešėjo Talino TJK komanda. Spalio 10 d. Kauno LFLS estams pralaimėjo 1:7, o kitą dieną kauniečiai, pasistiprinę Penktojo pėstininkų pulko kairiuoju gynėju (buvo kviesti ir du puolėjai, tačiau jie tuo metu jau buvo išvykę „į provinciją“ atostogauti ir negalėjo prisijungti), sugebėjo su estais sužaisti lygiosiomis 0:0.