Prieš 100 metų gimė olimpietis, krepšininkas Justinas Lagunavičius (1924-1997)
Justino Lagunavičiaus portretas (XX a. 6 deš.).
Nuotrauka – iš Lietuvos sporto muziejaus (LSM) fondų
Šį mėnesį sukako 100 metų nuo to momento, kai Kaune (1924-09-04) pasaulį pirmą kartą išvydo būsimoji Lietuvos krepšinio legenda, triskart Europos čempionas, olimpinis vicečempionas Justinas Lagunavičius. Amžinybėn jis iškeliavo 1997-aisiais, tačiau galime neabejoti – kol gyvuos Lietuvos krepšinis, tol J. Lagunavičiaus legenda bus gyva. Apie šią asmenybę šiandien ir papasakosime.
Pasak krepšinio istorijos tyrinėtojo Skirmanto Leono Karalevičiaus, Justino Lagunavičiaus pasirinkimui žengti krepšininko keliu bene didžiausią įtaką padarė Lietuvos rinktinės pergalės Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais. Tuomet dar paauglys J. Lagunavičius savadarbėje knygelėje, ant kurios viršelio puikavosi Lietuvos trispalvė, užsirašinėdavo visų rungtynių rezultatus, ir Kauno 4-osios valstybinės gimnazijos moksleivis iškart nusitvėrė oranžinį kamuolį.
Neilgai trukus, J. Lagunavičius įsiliejo į Lietuvos gimnastikos sporto federacijos (LGSF) krepšinio komandos gretas, kur debiutavo būdamas vos 15 metų.
Pirmąjį tikrąjį krepšinio rungtynių kovos krikštą Justinas gavo į Lietuvą grįžus sovietiniams okupantams. 1945-ųjų balandžio mėnesį jis buvo įtrauktas į Kauno krepšininkų rinktinę ir dalyvavo aštuonių SSRS miestų turnyre, kuris vyko Kaune. Varžydamiesi kauniečiai nesuklupo nė karto, įveikę Odesos, Tbilisio, Talino, Kutaisio, Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) ir Rygos krepšininkus, jie užėmė antrąją vietą – nes su Maskvos rinktine lietuviai sužaidė lygiosiomis (25:25), ir maskviečiams buvo priskirta aukštesnė vieta.
1945 m. Kauno rinktinė. Iš kairės: J. Lagunavičius, A. Lukošaitis, V. Kulakauskas, V. Sercevičius, S. Butautas.
Iš S. Stonkaus knygos „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“
Nuo rudens J. Lagunavičius, kaip ir dauguma geriausių Kauno krepšininkų, susibūrė į Akademinį sporto klubą (ASK) ir stojo prie starto linijos Lietuvos čempionate. Lygių praraja tarp ASK ir likusių komandų buvo tokia ryški, jog mažiausias skirtumas, kuriuo studentai įveikė varžovus, buvo 26 taškai – būtent tokia persvara čempionato finale ASK krepšininkai įveikė Kauno „Žalgirį“ (39:13). Kartu su pirmuoju Lietuvos čempiono titulu (kurių vėliau Justinas Lagunavičius iš viso susirinks penkis), atėjo ir didelė atsakomybė – ASK komanda turėjo vykti į Tbilisį ir žaisti SSRS čempionate. Garbingai pasirodę kauniečiai jame užėmė šeštąją vietą, laimėję tris kartus ir pralaimėję keturiskart.