Pirmieji Lietuvos krepšininkių medaliai: 1938 metų Europos sidabras

Pirmieji Lietuvos krepšininkių medaliai: 1938 metų Europos sidabras

2025 01 31


1938 m. Europos moterų krepšinio čempionato medaliai

Viliaus Kavaliausko fotomontažas

 

Lietuvos sporto muziejų papildė išskirtiniai eksponatai – 1938-ųjų metų I Europos moterų krepšinio čempionato apdovanojimai. Šie medaliai buvo įteikti antrąją vietą čempionate užėmusiai Lietuvos moterų krepšinio rinktinei.

Dėkojame kolekcininkui Viliui Kavaliauskui už suteiktą galimybę eksponuoti šiuos medalius, kartu tai unikalūs eksponatai gilinant ir platinant Lietuvos moterų sporto ir krepšinio istoriją mūsų muziejuje!

Šiuos medalius galite pamatyti centrinės ekspozicijos dalyje, skirtoje krepšiniui.

Kviečiame atvykti ir pamatyti juos iš arti!

----------

Medaliai tėra tik galutinis taškas to ilgo ir sunkaus kelio, kurį Lietuvos moterų krepšinis turėjo nueiti, siekiant aukštesnės vietos pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate. Nepaisant to, jog krepšinį Lietuvoje pirmosios pradėjo žaisti moterys, vadovaujamos Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, šalies moterų rinktinės istorija yra kiek trumpesnė, prasidėjusi vėlesniame taške.

Kaip apskritai buvo suburta šalies nacionalinė krepšinio komanda? Kaip buvo rengiamasi Europos čempionatui? Kokie nesklandumai ištiko ten? Kaip lietuvėms sekėsi rungtyniauti su varžovėmis iš kitų šalių? Apie visa tai ir pasikalbėsime. Tai būtina prisiminti, ypač artėjant ir dabartinės Lietuvos moterų rinktinės svarbiausioms kovoms per dešimtmetį, kurios vyks jau kitą savaitę.

Pasisemkime stiprybės ir pamokų iš istorijos! Jūsų dėmesiui – Lietuvos moterų rinktinės pradžia ir kelias pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. Europos čempionate

Iš kairės: pirmoje eilėje – Juzė Jazbutienė, Genovaitė Miuleraitė, Eleonora Vaškelytė, Bronė Didžiulytė, Stefanija Astrauskaitė

antroje eilėje – Tatjana Karumnaitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Stasė Markevičienė, Juzė Makūnaitė

Iš Skirmanto Leono Karalevičiaus knygos „XX a. Lietuvos krepšinio legenda, 1920-1960“

 

Pirmą kartą Lietuvos moterų krepšinio rinktinė imta burti 1936-ųjų metų pabaigoje, prabėgus keturiolikai metų po pirmojo šalies krepšinio čempionato, kurį, be kita ko 1922 m., ir sužaidė būtent moterys – vyrai pirmosiose pirmenybėse varžėsi po dviejų metų, 1924-aisiais.

1936 m. lapkričio 6 dieną pasirašytame rašte Kamuolio žaidimų sąjungos (KAŽAS) pirmininkas Antanas Jurgelionis kreipėsi į Kūno kultūros rūmų (KKR) direktorių Vytautą Augustauską, prašydamas sutikimo vykdyti reprezentacinės moterų krepšinio komandos treniruotes KKR salėje.

Po kiek daugiau nei dviejų savaičių, lapkričio 24-ąją kitas raštas buvo adresuotas keturiems klubams, kurių žaidėjos yra kviečiamos į rinktinę: Centrinei jaunalietuvių sporto organizacijai (CJSO), Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai (LFLS), Lietuvos gimnastikos sporto federacijai (LGSF) ir Kauno jachtklubui (KJK).

Jame išvardyta, kad moterų krepšinio reprezentacinę komandą sudaro Stefanija Astrauskaitė, Zosė Klibavičiūtė, Natalija Lėlejevaitė (kitur – Lelejevaitė), Masiulionytė (vardo išaiškinti nepavyko), Janina Mazurkevičiūtė, Jadvyga Mockūnaitė, Kazė Pauliukevičiūtė (visos – CJSO), Juzė Jazbutienė, Stasė Maliauskaitė, Aleksandra Marcinkienė, Genovaitė Miuleraitė, Vanda Pravdzinskaitė (visos – LFLS), Kinaitytė, Knyvaitė (vardų išaiškinti nepavyko, abi – KJK) ir Lidija Dornaitė (LGSF).

Treniruotis numatyta du kartus per savaitę po vieną valandą, nurodyta, kad triskart be pateisinamos priežasties neatvykusi žaidėja iš kandidačių sąrašo bus išbraukta.