Panemunėlyje iškiliai pagerbtas dr. Antano Jurgelionio atminimas

        Gražią 2018 m. rugpjūčio 18 dienos popietę Panemunėlyje Romualdo Kaminsko sodyboje prie gyvenamojo namo iškilmingai buvo atidengta dr. Antanui Jurgelioniui skirta Memorialinė lenta, žyminti, kad čia tarpukario laikotarpiu nuo 1936 iki 1951 m. gyveno vienas iškiliausių atsikūrusios Lietuvos  gydytojas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Nepriklausomos Lietuvos Respublikos karininkas (atsargos pulkininkas leitenantas), tautinės kūno kultūros sistemos kūrėjas, Lietuvos Sporto Lygos (Tautinio olimpinio komiteto) vadovas, Lietuvos kariuomenės fizinio lavinimo sistemos kūrėjas, sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas Lietuvoje, gerontologas, medicinos mokslų daktaras Antanas Jurgelionis. Šio gražaus ir kilnaus sumanymo autorius ir vykdytojas Panemunėlio gyventojas  Vebrių kaimo  penkiasdešimt aštuonerių medžio drožėjas Romualdas KAMINSKAS. Ankščiau jis geriau žinomas kaip buvęs Panemunėlio linų fabriko, vėliau – kooperatyvo direktorius, o dar vėliau R. Kaminskas žinomas kaip talentingas medžio drožėjas. Tapęs  sodybos, kurioje gyveno Antanas Jurgelionis šeimininku, apsigyvenęs ir atradęs šiame name dr. Antano Jurgelionio išlikusį literatūros, įvairių dokumentų, eksponatų palikimą, susipažinęs su buvusio šeimininko nuopelnais Lietuvai, neliko abejingas ir savo auksinėmis kūrėjo ir drožėjo rankomis sukurtą Antanui Jurgelioniui  atminti  memorialinę lentą nutarė pakabinti prie namo, kuriame ilgus metus (1936 – 1951 m.)  gyveno ir kūrė dr. Antanas Jurgelionis. Į šventę atvyko ne tik Lietuvos Respublikos Seimo, Rokiškio savivaldybės nariai, Panemunėlio gyventojai, bet ir Antano Jurgelionio giminės, tų dienų buvę kaimynai ir graži Lietuvos sporto pasaulio organizacijų atstovų Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko, 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių dalyvio Valdo Kazlausko tarptautinės klasės sportininko, per savo profesionalę karjerą pagerinusio 27 Lietuvos rekordus, 1 Europos ir 3 pasaulio rekordus, Lietuvos olimpinės akademijos narės Lietuvos sporto universiteto docentės Elenos Puišienės, Kauno sporto veteranų klubo ,,Ąžuolynas“ nario gydytojo Romualdo Rimdeikos, delegacija, kurie atvyko ne tik pagerbti dr. Antano Jurgelionio atminimą, bet ir surengė Lietuvos tautinio olimpinio judėjimo raidos nuo 1922 – 2016 m. kilnojamąją parodą. Memorialinės lentos atidengimo iškilmes pradėjęs Romualdas Kaminskas, pasveikinęs susirinkusius, žodį suteikė Kauno dramos teatro aktorei Viginijai Kochanskytei, kuri gražiomis lyrinėmis eilėmis pagerbė mūsų vieno iškiliausių prieškario Lietuvos valstybės kūrėjų atminimą. Savo jaudinančiomis mintimis ir prisiminimais gražiai pasidalino šventę atvykę Antano Jurgelionio artimieji ir jį pažinoję  svečiai jų tarpe Jurgelionio Seserų vaikai Karolina Masiulytė -  Paliulienė ir Šarūnas Žiugžda,  sporto organizacijų vardu kalbėjęs Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas susirinkusiems papasakojo apie Dr. Antano Jurgelionio ypatingą vaidmenį tiek Lietuvos sportiniame, tiek jo nuopelnus kuriant, įgyvendinant ir dalyvaujant Lietuvos  olimpiniame judėjime, kuriant pirmąjį Lietuvos sporto įstatymą, įdiegiant ,,Sporūtos“ judėjimą ir kitus be galo svarbius tiek sportiniam judėjimui, tiek žmonių sveikatinimui svarbius darbus ir už nuoširdų pasiaukojantį darbą padėkojo ir apdovanojo  šio gražaus renginio sumanytoją Romualdą Kaminską Lietuvos sporto organizacijų  padėkos ir pagarbos regalijomis. Po iškilmingo memorialinės lentos skirtos dr. Antanui Jurgelioniui atidengimo įvyko ketvirtoji tradicinė Linų šventė, kurios metu šventės dalyviai galėjo klausyti ne tik atvykusių garbių svečių pasisakymus, bet ir Kauno dramos ir muzikinio teatrų aktorių bei solistų, etnografinių meno saviveiklos kolektyvų pasirodymus, bet ir tiesiogiai, realiai dalyvauti linų rovimo, vežimo, mynimo  ir kituose ritualuose, pelnyti visų dėmesį ir pasigėrėjimą, o dovanų namiškiams parvežti nuostabią Lietuviškų linų puokštę.

Pranas Majauskas