Lietuvos sporto universitete surengta mokslinė – praktinė konferencija

2018 m. kovo 6 d. į Lietuvos sporto universiteto doc. J. Tiknienės auditoriją gausiai rinkosi įvairaus amžiaus, įvairų sportinį darbą dirbę  bei ilgus metus atstovavę Lietuvos sportinį ir olimpinį judėjimą žmonės pasiklausyti ypatingai įdomios sportiniame gyvenime temos: ,,Puoselėti lūkesčiai ir viltys atgavus Nepriklausomybę“.

Sunku patikėti, kad po beveik trisdešimties metų,  kai 1988 m. gruodžio 11 d. buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir 1988 m. gruodžio 26 d. į Kauno sporto halę buvo pakviesta daugiau nei du tūkstančiai iškiliausių visų laikų Lietuvos sportininkų, sporto organizatorių, sporto darbuotojų, kūno kultūros mokytojų ir garbių Lietuvos Sąjūdžio svečių, atvykusių lietuvių iš tolimojo Sibiro, Junginių Amerikos Valstijų ir kitų šalių, kurie pirmą kartą dar esant okupuotiems Kauno sporto halėje iškėlė Trispalvę Nepriklausomos Lietuvos vėliavą, sugiedojo Lietuvos himną, tylos minute pagerbė nukankintus, sušaudytus bei dingusius be žinios Lietuvai atstovavusius, bei jos vardą garsinusius Lietuvos sportininkus, jų trenerius bei mokytojus. Pasaulio rekordininkė, Romos olimpinių žaidynių prizininkė Birutė Kalėdienė perskaitė kvietimą  tuo metu Australijos Adelaidės mieste vykusių Trečiųjų Pasaulio lietuvių žaidynių dalyviams, kad Ketvirtosios 1991 m. žaidynės vyktų Lietuvoje. Čia tą kartą dukart olimpinio čempiono Gintauto Umaro buvo perskaitytas Lietuvos sporto metraštis bei vyko daugelio įžymių sportinio ir olimpinio judėjimo žmonių pasisakymai ir mintys ateičiai.

Tad neatsitiktinai, pamenant tuos viltingus metus, Lietuvos sporto muziejus kartu su Lietuvos sporto universiteto bendruomene, Lietuvos olimpine akademija ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba surengė šią mokslinę – praktinę konferenciją, kurioje buvo apžvelgti per tris prabėgusius dešimtmečius atlikti darbai bei įgyvendinti tų dienų Lietuvos žmonių, o ypatingai Lietuvos sporto bendruomenės,  atgavus Nepriklausomybę, lūkesčiai. Susirinkusius pasveikino ir sėkmės konferencijos darbe palinkėjo Lietuvos sporto universiteto rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė. Pirmasis iliustracinį pranešimą padarė Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, kuriame jis nušvietė tų 1988 m. dienų buvusią padėtį bei apžvelgė kiek daug per du paskutinius išsivadavimo iš priespaudos metus buvo atlikta kilnių – pasiaukojančių Lietuvos žmonių labui, bei Lietuvos ateičiai darbų.

Labai vaizdžiai ir įdomiai, atskleidžiant daugelį itin sudėtingų momentų, savo pranešime ,,Olimpinio judėjimo Lietuvoje, atgavus Nepriklausomybę, raida“ atskleidė pirmasis po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas, Lietuvos Olimpinės akademijos prezidentas dr. Artūras Poviliūnas.

Daug įdomaus ir visai auditorijai dar negirdėto savo pranešime ,,Sporto mokslas – kas tai?“ atskleidė buvęs Lietuvos sporto universiteto rektorius profesorius Albertas Skurvydas.

 Gana plačiai ir įdomiai  apie Lietuvos studentijos sportinį sąjūdį savo pranešime  „Lietuvos studentijos dalyvavimas tarptautinėje arenoje“ padarė Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas dr. Česlovas Garbaliauskas.

Kauno miesto sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas pristatė pranešimą apie Nepriklausomybės metu atliekamą bei numatomą ateičiai didžiulį sportinį darbą Kauno mieste.

Pagirtinai gražiai pranešimą apie atliktus ir atliekamus naujais metodais ir formomis darbus bei žvilgsį į ateitį pristatė LTOK Kauno apskrities tarybos narė, Jonavos sporto centro direktorė Regina Stupurienė.

Gana platų  pranešimą ,,Lietuvos sporto pasiekimų, atgavus Nepriklausomybę, pristatymas plačiajai visuomenei“ padarė Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Skerys.

Apie vaikų , o ypatingai moksleivijos sportiniame gyvenime esamą padėtį vaizdžiai ir dalykiškai pasisakė buvęs garsus krepšininkas, Kauno miesto tarybos narys Gediminas Budnikas.

Diskusijų metu ypatingai skaudžiai buvo aptariamas Lietuvos sporto universiteto ,,Prijungimo“ prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klausimas, tačiau tai turėtų būti aptariama specialiai tam skirtame sporto visuomenės susiėjime.