Projekto "Sporto ir meno darna" pristatymas

2015 m. lapkričio 24 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba Lietuvos sporto muziejuje surengė Integruoto olimpinio ugdymo  ,,Sporto ir meno darna“ projekto ir Kauno Šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos mokinių projekto ,,Sporto ir meno sąsajų paieška Kauno miesto meno galerijose“ pristatymą. Tai dar viena nauja mintis ir būdas pagerbti naujai pasirodžiusias Lietuvos padangėje sporto žvaigždutes.   

           Į šį renginį buvo pakviesti Kauno miesto sporto mokyklų, vidurinių mokyklų bei gimnazijų auklėtiniai, išsiskiriantys savo talentu, pasirinktoje sporto šakoje pasiektais laimėjimais, gražiai įvaldę pasirinktos sporto šakos techniką, meniškai atliekantys judesius, žavų kūno valdymą bei pasižymintys kilniu elgesiu, kartu buvo pakviesti ir jų treneriai, mokyklų vadovai, iškilūs miesto mokslo, kultūros, švietimo organizacijų atstovai, olimpiečiai, sporto veteranai. Susirinkusius savo apsilankymu pagerbė Lietuvos olimpinio komiteto, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos olimpiečių asociacijos atstovai. Gausiai susirinkusiuosius šiltai pasveikinęs muziejaus direktorius Pranas Majauskas, visų pirma pasveikino čia atvykusias ryškiausias ne tik Kauno mieste, bet ir Lietuvoje sporto žvaigždutes bei pasidžiaugė gražiais šiais metais sporte pasiektais laimėjimais.  Projektą  pristatė mokytojas ekspertas Aidas Augustis, Šv. Kazimiero mokyklos direktoriaus pavaduotoja Filomena Beleškevičienė ir mokinės Milda Taparauskaitė, Gustė Perscinevičiūtė ir Justė Bendoraitytė. Pasisakė ilgametis buvęs Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. Kęstas Miškinis, doc. Elena Puišienė ir kt.

         Mintis surengti šią priemonę knietėjo jau tada, kai dar 2014 m. buvo parengti  tradiciniam moksleivių rašinio konkursui skirti ,, Sporto ir meno darna“ nuostatai. Tą kart Lietuvos moksleiviai, aktyviai dalyvavę visose amžiaus grupėse, šia tema atsiuntė daugybę nuostabių darbų, už kuriuos jų autoriai pelnė apdovanojimus, o jų rašiniai buvo atspausdinti įvairiuose žurnaluose bei liko ateities kartoms Lietuvos sporto muziejaus fonduose. Kodėl vis dėlto buvo sugrįžta prie šios temos? Turbūt todėl, kad su kiekviena diena sportiniam judėjimui vis stipriau įsiskverbiant į žmonijos gyvenimą, jis vis labiau matomas ne vien iš gerosios pusės.Ypatingai kelią nerimą kai kurių naujų sporto šakų atsiradimas ir įsiliejimas į mūsų gyvenimą. Neretai jas sunku būtų ir pavadinti sporto šakomis. Gal būt joms tiktų kitas - grumtynių, muštynių, o gal ir brolžudybių pavadinimas? Kai matai, kai jaunas vyrukas gerai įvaldęs  rytų kovų meno kojų judesį pėdos keltimi pasiuntęs į nokautą savo varžovą, užšokęs ant ringo virvių nežmonišku balsu ir veido išraiška džiaugiasi pergale, nenoromis pagalvoji, kad teisus buvo Pjeras de Kubertenas atkurdamas Olimpinį judėjimą sakęs, kad nėra labiau pažeidžiamo žmogaus, kaip žmogaus pelniusio šlovę. Ir šis vyrukas vietoje atsiprašymo už pernelyg suduotą koja smūgį džiūgauja tarsi sulaukėjęs. Tuo labiau, kad neretai matomi panašūs vaizdai ir moterų tarpe.  O skaudžiausia tai, kad panašiai elgiasi ir ten salėje esanti tūkstantinė žiūrovų minia. Tad kur mes einame ir ką darome? O štai ką apie sporto esmę ir prasmę mano Lietuvos mokslo žmones. Pacituosiu prof. habil. dr. Lietuvos sporto universiteto rektoriaus Alberto Skurvydo mintis ,,OLIMPINIAI MEDALIAI, O KAS UŽ JŲ? Pergalės pažadina jausmus / emocinį intelektą...pasitikėjimą, tačiau per daug išreikštas emocinis intelektas paralyžiuoja loginį protą. Vaikų atspindžio / pamėgdžiojimo neuronai stebi ir mėgžioja nugalėtųjų bruožus ir atmeta silpnuosius.

 Pergalės pažadina socialinį Intelektą, socialinį pasididžiavimo jausmą, mobilizuoja tautas. Pergalės treniruoja pagrindinę proto savybę vykdančią funkciją ir pagrindinę jos dalį – atsparumą įvairioms   pagundoms. Socialinis ir emocinis intelektas užblokuoja kritišką Protą. Sportas gali tapti visuomenės „bukinimo“ priemone.  Persitreniravimas išsekina ne tik kūną, protą, bet ir moralę.Persitreniravimas ugdo agresiją ir neapykantą žmonėms. Dopingas keičia / išsekina smegenis, kūną, sveikatą ir net lytį. Galingas, valingas aikštėje, silpnas ir sutrikęs tarp žmonių. Sportas ugdo valią. Kuo didesnė valia, tuo greičiau ir stabiliau keliausi tiesiu keliu, bet tuo mažiau gebėsi keliauti duobėtu, vingiuotu žmogaus keliu. Per didelė valia – vargas išminčiai. Pergalių pažinimas – tai žmogaus elgsenos pažinimas. Sporto mokslo tyrimai prisideda prie žmogaus gerovės mechanizmų pažinimo / prognozavimo ir tobulinimo

. Išvada.Kas slypi už pergalių / medalių? Džiaugsmas, Pasididžiavimas, Pasitikėjimas, Savęs pažinimas, Savęs valdymas ir protas, Pažinimo pažanga ir kultūra, Sveikatos stiprinimas ir žalojimas, Ašaros ir agresija, Savęs valdymo išsekinimas, Tautos proto bukinimas, Žmogaus išaukštinimas ir pažeminimas, Žmogaus gyvuliškumo ir žmogiškumo atsiskleidimas, kova ir darna, Žmogaus triumfas ir tragedija,”  

           Panašiai savo mintis šiuo klausimu yra išsakę ir akademikai Jurgis Briedikis, Kazimieras Ragulskis, Jurgis Vilemas, prof. Kęstas Miškinis, Kalikstas Paulauskas, docentė Elena Puišienė ir daugelis kt.. Jie ypatingai sunerimę, pernelyg dažnai rodomomis kontaktinėmis Rytų kovos menų laidomis per žiniasklaidos priemones.

           Dar 1988 m. atkūrus Lietuvos Tautinį olimpinį komitetą bei įkūrus Lietuvos olimpinę akademiją buvo pradėta ieškoti būdų kaip pernešti Olimpinio judėjimo dvasią bei jo kilnaus elgesio devizą į sportininko, ypatingai jauno žmogaus širdį. Tada Kaune Lietuvos olimpinės akademijos olimpinių idėjų sklaidos komisijos pirmininko Prano Majausko buvo parengtas Olimpinio ugdymo programos projektas, deja kuris tuo metu kai kurių švietimo žmonių buvo pavadintas ,,niekiniu” .Tačiau  praėjus  sunkų įrodinėjimų bei pažeminimo kelią Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto generalinėje asamblėjoje jam buvo pritartą, o kad projektas būtų priimtas ir Lietuvos švietimo ir mokslo  ministerijoje ir leista jį įgyvendinti mokymo įstaigose bei plačioje visuomenėje buvo rekomenduota dar pasitelkti ir mokslininkų pajėgas bei jį aprengti Olimpiniu rūbeliu. Lietuvos  kūno kultūros instituto docentės Elenos Puišienės, rektoriaus Stanislovo Stonkaus, Prano Majausko, Kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidento Vytauto Deksnio, Pegagoginio instituto doktorantės Ingos Smalinskaitės, LTOK generalinio sekretoriaus Petro Statutos  dėka projektas buvo galutinai parengtas ir visų reikiamų institucijų patvirtintas. 2002 m.tapęs pilnaverte Vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programa ji ne tik buvo ir yra plačiai diegiama  Lietuvoje, bet ją dar 2003 m. pristačius Tarptautiniame Olimpiniame komitete Lozanoje  paplito po pasaulį.

           Atrodytų, kad tiek daug nuveikta, o reikiamo ryšio skleidžiant olimpinę dvasią žemutinėse grandyse kaip, kad miestų, rajonų bei gyvenviečių sporto organizacijose, o ypatingai sporto mokyklose nepakanka. Kodėl? Gal todėl, kad valstybinės sporto institucijos bei sporto federacijos vykdydamos savo  funkcijas pagrindiniu uždaviniu laiko aukštos klasės sportininkų parengimą, kitaip sakant – čempionų rengimą, o kas atsakingas už iškilios , taurios asmenybės ugdymą, ar su eiliniu nužmogėjimu susėjusių sporto šakų diegimą ir ypatingai jų žiniasklaidos priemonėmis populiarinimą? Kol kas aiškaus atsakymo nėra. Olimpinis sąjūdis globodamas tik dalį sporto šakų, taip vadinamų olimpinių sporto šakų, kitų nekontroliuoja ir joms tiesiogiai įtakos neturi. Be to jis neprisidėjęs materialiai ne visuomet valdingiems ir turtingiems dėdėms bei funkcionieriams pageidautinas ir reikalingas. Tuo tarpu kai pas žodis asmenybės ugdymas reiškia, kad jo funkcijos yra jauno žmogaus rengimas gėriui, grožiui, tiesai, dėkingumui, meilei, pareigai, valiai, kilniems jausmams, blaiviam mąstymui, visapusiškam fiziniam parengimui, pasaulėžiūros formavimui, asmenybės lavinimui bei tobulinimui.

         Nežiūrit čia išsakytų minčių reik pasidžiaugti konferencijoje dalyvavusių mūsų ,,Vilčių“ - tobulos technikos, gražių judesių, kūno žavesio ir kilnaus elgesio sportininkų išsakytomis mintimis ir nuoširdumu. Pasidžiaugti, kad jų turime tiek daug. Visi jie buvo ne tik pagerbti ir apdovanoti, bet ir išreikšta viltis, kad ne tik  olimpinį sąjūdį atstovaujantys asmenys, bei organizacijos, bet ir valstybinės sporto organizacijos, sporto federacijos, savivaldybių, seniūnijų institucijos visomis išgalėmis prisidės skleidžiant olimpinę dvasią jaunimo tarpe pagal Barono Pjero de Kuberteno Olimpinį devizą "Citius. Altius. Fortus" (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) – TOK kreipimasis, adresuotas visiems, kas priklauso olimpiniam sąjūdžiui, kviečiantis tobulėti olimpine dvasia: GREIČIAU – būk greitesnis, pranašesnis sporto varžybose. AUKŠČIAU – būk aukštesnės moralės. TVIRČIAU – būk stipresnis, tvirtesnis kovoje su gyvenimo sunkumais, negerovėmis.  

Pranas Majauskas