2019 m. lapkričio 8 d. Vilniuje buvo surengta konferencija, skirta Lietuvos Olimpinės Akademijos įkūrimo 30-mečiui paminėti. Vieną pagrindinių pranešimų skaitė pirmosios LOA tarybos narys, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. 

Kviečiame susipažinti su pranešimo turiniu:

   Lietuvos olimpinės akademijos ištakos

    1988 m. gruodžio 11 d., atkūrus Lietuvos  tautinį olimpinį komitetą, reikėjo išspręsti  keletą neatidėliotinų klausimų: visų pirma šią džiugią žinią paskleisti visai sporto bendruomenei, tuo tikslu jau gruodžio 26 d. Kauno sporto Halėje  buvo surengta  2000 žymiausių Lietuvos sporto žmonių vakaras, po jo  vasario mėn. įkurta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno rėmimo grupė bei pradėtos steigti  Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rėmimo grupės gamybiniuos kolektyvuose  ir mokyklose, gegužės mėn. išėjo pirmasis ,,Olimpinės vilties“ laikraščio numeris. Ypatingai aktyviai į olimpinį judėjimą įsijungė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno rėmimo grupė, kurią sudarė 47 iškiliausi Kauno sporto bendruomenės nariai. Visi grupės nariai, pagal jų prašymą, turėjo paskirtus įpareigojimus, išskyrus prof. Antaną Šležą. Tą kart  paskambinęs pasidomėjau, kur jis norįs dalyvauti mūsų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno m. Tarybos veikloje ir pakviečiau jį atvykti  į sporto komitetą. Atvykus jo  paklausiau kokioje srityje jis galėtų pasireikšti? Jis pasakė, kad mes jam patartume, o jis pasiruošęs prisidėti.  Aš jam ir sakau, kad jis esąs  mokslo žmogus ir būtų gerai, kad jis dirbtų sporto mokslo, olimpinio judėjimo, švietimo bei olimpinių idėjų sklaidos  sityje, tačiau ką daryti?, kad mes kol kas dar neturime  tos  organizacijos – Olimpinės akademijos, kurią reikėtų įkurti. Jis man  ir sako, tam, kad būtų įkurta ši organizacija būtina ne tik sušaukti suvažiavimą, bet ir pagalvoti, kas padarys pagrindinį pranešimą, supažindins sporto visuomenę su jos uždaviniais, veiklos formomis ir visu darbo turiniu. Pradžioje jis tai padaryti pasiūlė man. Nes tuo metu dar dirbau ir Kūno kultūros institute Sporto vadybos katedroje.  Aš pasakiau, kad institute Olimpinio judėjimo kursą dėsto prof. Stasys Stonkus, todėl jo reikėtų paprašyti, kad jis ne tik pranešimą padarytų, bet ir būtų darbo grupės vadovu, nes būtų gerai, kad viskas vyktų institute. Tad nutarėme kreiptis ir  prašyti prof. Stonkaus pagalbos. Prof. Juozas Šliažas pažadėjo viską aptarti su prof. Stonkumi. Be to nutarėme, kad Olimpinės akademijos darbe turėtų dalyvauti ne tik sportinių organizacijų, bet ir visų aukštųjų mokyklų fizinio lavinimo katedrų dėstytojai bei mokslinį darbą dirbantys žmonės. Po kurio laiko  aš nuvykau į institutą paklausti rektoriaus ar jie kalbėjosi šiuo klausimu ir, kad šį klausimą visų pirma reikėtų suderinti su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Rektorius man pasakė, kad jie viską  su prof. Juozu Šliažu  aptarę ir su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu suderinę. Be to po pokalbio su rektoriumi ir prof. Juozas  Šliažas man pasakė, kad  rektorius su viskuo sutiko ir šį klausimą jau derino ne tik  su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu,  bet ir Kūno kultūros ir sporto komitetu. 1989 m. spalio 27 d. Kaune Kūno kultūros instituto didžiojoje salėje buvo sušauktas visų Lietuvos sporto organizacijų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų suvažiavimas Lietuvos Olimpinei Akademijai įsteigti.

 Į suvažiavimą atvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, dalis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinės asamblėjos narių, Valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Zigmas Motiekaitis ir kai kurie komiteto kolegijos nariai, taip pat nemažas būrys aukštųjų mokyklų dėstytojų, sporto veteranų, visuomenininkų. Susirinkusiųjų siekiai buvo vieningi: turint Lietuvos tautinį olimpinį komitetą būtina turėti ir Lietuvos olimpinę akademiją, kuri turės rūpintis mokslinio darbo  oganizavimu, skleis olimpines idėjas, nuties tiltus tarp mūsų Respublikos ir kitų šalių olimpinių judėjimų. Suvažiavimo dalyviai, dėmesingai išklausę prof. Stasio Stonkaus bei prof. Juozo Šliažo pranešimus, pateikė pranešėjams nemažai klausimų. Čia kalbėjusiųjų Artūro Poviliūno, Janio Grinbergo bei Prano Majausko pasisakymuose buvo išreikšta viltis, jog naujoji akademija gražiai įsilies į Lietuvos sportinį ir olimpinį sąjūdį. Zigmas Motiekaitis, pritardamas gražiai idėjai, paskelbė  kūno kultūros komiteto nutarimą į akademijos sąskaitą pravesti 10 tūkstančių rublių.  Suvažiavimas patvirtino Lietuvos olimpinės akademijos įstatus. Įvyko tarybos rinkimai. Kaip, kad rašė to meto spauda , tik po keturių balsavimo turų iš keturių kandidatų buvo išrinktas pirmasis Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Kūno kultūros instituto prorektorius mokslo reikalams Valerijus Jasiūnas. Akademijos viceprezidentu taip pat iš keturių kandidatų išrinktas to paties instituto bendramokslinio fakulteto dekanas Algirdas Raslanas, akademijos dekanu – Vilniaus pedagoginio instituto katedros vedėjas prof. Povilas Karoblis, atsakingąja sekretore Kūno kultūros instituto mokslinio tiriamojo sektoriaus  skyriaus vedėja Ramutė Danilevičienė, nariais Saulius Kavaliauskas, doc. Justinas Lagūnavičius, Pranas Majauskas, Angelė Seibutienė, dr. Albertas Skurvydas.

1990 m sausio mėn. pirmoje sesijoje jau buvo patvirtinta struktūra,  pareigomis pasiskyrė Lietuvos olimpinės akademijos komisijų pirmininkai. Man teko eiti organizacinio darbo ir Olimpinių idėjų sklaidos komisijos pirmininko pareigas, todėl visų pirma stengėmės juridiškai  įteisinti naują organizaciją  nuo jos simbolikos, teisinio  įregistravimo iki anspaudo gavimo, o sprendžiant olimpinių idėjų sklaidos klausimus, pasinaudojant naujai steigiamo Lietuvos sporto muziejaus baze čia rengti mokslines konferencijas bei kitus  įvairioms amžiaus grupėms skirtus renginius. 1990 m. liepos 9 d. Lietuvos olimpinė akademija buvo juridiškai įteisinta ir tapo jauniausia olimpine organizacija šalyje.

 Šiandien vienijanti 120 narį, nuo pirmų įsteigimo dienų Lietuvos olimpinė akademija tyrinėja, saugo ir skleidžia olimpines idėjas, olimpinio sąjūdžio kultūrinį palikimą, telkia mokslininkus kūno kultūros ir sporto raidai Lietuvoje nagrinėti ir plėtoti. Kartu su kitomis sporto organizacijomis rengia tarptautines konferencijas, simpoziumus, propaguoja kilnaus elgesio principus sporte, rūpinasi olimpinėmis žaidynėmis, jų rezultatais.

Dar 1990 m. buvo surengta pirmoji konferencija ,,Aktualūs kūno kultūros ir sporto istorijos klausimai“ 1991 m. - „Lietuvos kūno kultūros ir sporto problemos“,  o 1993 ir 1994 m. surengta trečioji ir ketvirtoji  konferencija tema: „Istorinė patirtis – Nepriklausomos Lietuvos dabarčiai ir ateičiai“. Šių konferencijų moksliniai darbai buvo išspausdinti ir išleisti atskirais leidiniais. Malonu prisiminti, kad Latvijos olimpinės akademijos kvietimu buvo apsilankyta jų surengtoje konferencijoje. Iš Latvijos Olimpinės akademijos  prezidentės, Melburno olimpinių žaidynių čempionės Inesos Janzemės buvo gauta nemažai metodinės medžiagos mūsų akademijos įstatams patobulinti bei jų akademijos logotipas, sekant jų pavyzdžiu buvo paskelbtas konkursas mūsų akademijos logotipui sukurti.

Džiaugiuosi, kad tais pirmaisiais darbo metais man kaip olimpinių idėjų sklaidos komisijos pirmininkui pateikus, o Lietuvos olimpinio komiteto generalinei  asamblėjai pritarus  kartu su docentės Elenos Puišienės,  prof. Stasio Stonkaus, Vytauto Deksnio  pastangų  pagalba  pavyko parengti ir į gyvenimą paleisti darbui su moksleivija: ,,Integruojančią vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programą“, kuri sėkmingai vykdoma ir šiuo metu.  Nuo 1995m. akademija leidžia žurnalą ,,Sporto mokslas“. Nežiūrint į tai, kad tai buvo pirmieji žingsniai, bet jie paliko gilų pėdsaką tolimesniame Lietuvos olimpinės akademijos darbe. Lietuvos olimpinė akademija aktyviai bendradarbiauja su Tarptautine olimpine akademija, kurios sesijose, konferencijose kasmet pasirodo Lietuvos atstovai. 

Kalbant apie atskirus asmenis jos darbe noriu prisiminti Lietuvos olimpinės akademijos steigėjus prof. Stasį Stonkų ir  prof. Antaną Šležą  bei jos ilgametį vadovą prof. Povilą  Karoblį,  kuris nuo 1994 m. iki 2013 m. ėjo akademijos pirmininko pareigas.  Šiandien būtų galima vardinti ir vardinti Lietuvos olimpinės akademijos narius bei kilnius jų darbus Lietuvos olimpinio judėjimo vadan. Kartu 30–mečio proga norisi palinkėti visam jos nenuilstančiam kolektyvui ir jos prezidentui Artūrui Poviliūnui stiprios sveikatos ir ištvermės visuose jų tolimesniuose kilniuose darbuose.

Pranas Majauskas