30 –toji kelionė į ,,Baltijos kelią“

                  Tą kartą, 1989 m. rugpjūčio mėn.,  vykdami į Vilnius – Ryga autostrados 105 –ąjį kilometrą pasižiūrėti kur stovės Kauno regiono žmonės Baltijos kelyje susikibę rankomis, net nepagalvojome, kad po 30 –ties metų vėl teks ten nuvykti - tik aišku jau visai su kita misija. Tada, apžiūrint 105 km esančią aplinką, nusileidau į šalikelę prie nuostabaus gal 400 metų ten žaliuojančio Ąžuolo ir vyrams pasakiau, kad čia reikėtų palikti mūsų pėdsaką, kad mes čia buvome. Bet tuo metu ne tas rūpėjo. Visi galvojo, kaip paruošti vietą tūkstantinei iš Kauno regiono atvykusių žmonių miniai. Kitą rytą, atėjęs į darbą, pasiėmiau mašiną, pasikviečiau Edmundą Volungevičių ir nuvykome dar kartą apžiūrėti tos vietos. Išsiaiškinę kam priklauso ši teritorija, o konkrečiai šis žemės lopinėlis, nuvykome pas Šilų gyvenvietės tarybinio ūkio pirmininką. Paties pirmininko Vytauto Fadejavo nebuvo, bet jo pavaduotojas jaunas, malonus vaikinas, paklausęs kokiu klausimu atvykome, pasakė, kad jų pirmininkas yra geras žmogus ir kad tuos kelis kvadratus žemelės pasodinti ąžuoliuką ir pastatyti  koplytstulpį jis tikrai leis. Padėkoję už gerą žinią ir nieko nelaukę, nuvykome į Utenos vykdomąjį komitetą. Ten aplankę kelis kabinetus prieštaravimų nesulaukę laimingi grįžome į Kauną. Vakare nuvykau pas Vaišvydavos miškų eigulį Juozą Banionį  koplytstulpiui  ąžuolo. Jis mane nusivedė į raistą parodė tris jau gerai padžiūvusius, bet dar stovinčius ąžuolus ir sako, kuris tau tinkamas gali pasiimti ir, davęs ilgu kotu eigulio kirvį, palinkėjo sėkmės. Padėkojęs Juozui Banioniui už neįkainuojamą dovaną, kitą rytą, susiorganizavusi šešių vyrų komanda nuvyko parsivežti ąžuolo. Ko ne visą dieną vargome, kol jį nupjovėme ir, gavę traktorių, išvilkome į  atvirą lauką. Tik trečią valandą nakties, parsivežę į Kauno sporto Halės kiemą, galvojome ką toliau daryti, nes iki Baltijos kelio akcijos liko vos kelios  dienos. Kitą rytą, nuvežę į lentpjūvę, paprašėme apdailinti ir, parsivežę vėl į sporto halės kiemą trise Jonas Ramanauskas, Edmundas Volungevičius ir aš pagal Edmundo Volungevičiaus atneštos atvirutės kopiją, ėmėme kurti koplytstulpį. Patį jo stogelį padėjo pagaminti brolio Justino paprašyti skardos apdirbimo meistrai ir jau 1989 m. rugpjūčio 22 d. mes jį pastatėme Baltijos kelio 105 km prie Šimtamečio ąžuolo, beliko tik sekančią dieną jį visų susirinkusių žmonių akivaizdoje pašventinti. Koplytstulpis buvo pastatytas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno rėmimo grupės vardu ir yra skirtas Lietuvos sportininkams žuvusiems nuo rudojo ir raudonojo genocido atminti, kuriame įrašyti Bernardo Brazdžiono žodžiai: ,,Tik antkapis vėlyvas tave paženklino, be ryto gimei, be vakaro žuvai“. Ir taip mes, įžengę į šios šventos Šilų žemelės lopinėlį, čia ne tik lankomės, bet ir atvykę bendraujame, bendradarbiaujame, linksminamės, sportuojame.

 Ir šį kartą, minint ,,Baltijos kelio“  30-metį, iš Kauno miesto, Kauno rajono bei iš įvairių kitų Kauno regiono vietovių atvyko žmonės ne tik prisiminti, bet ir pasidžiaugti, bei pabendrauti su čia susirinkusiais vietos gyventojais, atvykusiais svečiais iš tolimo užsienio: Italijos, Japonijos, Izraelio, taip pat mūsų Valstybės įvairių organizacijų ir žinybų nariais. Susirinkusius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Prackietis, Kovo 11-osio signatarė Rasa Juknevičienė,  buvęs vienas aktyviausių Lietuvos sąjūdžio narių Artūras Grumadas, Lietuvos politinė ir visuomeninės veikėja Angonita Rupšytė, Panevėžio raj. meras Povilas Žagunis, Anykčių rajono meras Sigutas Obelevičius, buvęs  Kauno rajono meras Valerijonas Senvaitis, Ramūno Karbauskio padėjėja Vaida Pranarauskaitė,  Kauno rajono vicemeras Paulius Visockis ir daugelis kitų garbingų svečių.

Ši nuostabi  šventė prasidėjo pačiuose  Šiluose, kur mokyklos stadionėlyje savo jėgas, vikrumą, atkaklumą ir dorą elgesį, kaip pridera sportininkams, demonstravo jaunieji  Kauno miesto, Kauno rajono ir Šilų jaunieji sportininkai. Po to Šilų bažnytėlėje vyko Šv. Mišios, po mišių visi atvykę svečiai bei vietos gyventojai rikiavosi į darnią koloną ir pradėjo žygiuoti  į ,,Baltijos kelią“ ąžuolų giraitėje prie Žuvusiems sportininkams nuo genocido atminti skirto koplytstulpio. Čia buvo gražiai sutvarkyta aplinka, įrengta jauki pakyla, ratifikuota visa teritorija, gražiai ir turiningai parengtas prie koplytstulpio esantis ir visą šios gražios aplinkos istorinę praeitį menantis  informacinis stendas ir nekantriai laukiami visi atvykstantys į šventę.

Šventę savo nuoširdžiu pasveikinimu pradėjo vienas iš 1989 m. ,,Baltijos kelio“ dalyvių Pranas Majauskas, suteikdamas žodį į šventę atvykusiems svečiams: gerb. Rasai Juknevičienei, Raguvos seniūnui Juozui Skorulskiui, Šilų bendruomenės pirmininkei Reginai Turulienei, Ramūno Karbauskio padėjėjai Vaidai Pranarauskaitei ir Kauno rajono vicemerui Pauliui Visockui. Po pasisakymų ir sveikinimų buvo sugiedotas Lietuvos himnas ir tylos minute pagerbtas žuvusiųjų ir išėjusiųjų anapilin atminimas. Visa meninė programa truko  iki 19.00 val ., kurioje savo nuoširdumą ir meilę Lietuvai, jos žmonėms savo dainomis, eilėmis nuoširdžiu žodeliu dalijosi Kauno veteranų ansamblis „Ąžuolynas“, Kauno ansamblis „Gilė“, Kauno rajono Garliavos folklorinis ansamblis „Gegutala“, Vandžiogalos Tradicinė kapela, Ramučių kultūros centro ansamblis Domeikavos „Seklyčia“, Kauno folkloro ansamblis „Gadula“, sutartinių grupė „Sesutalas“, Raguvos kultūros centro vokalinis Rimos Žudienės ir Radvilės Kraujalytės duetas ir Albino Mulevičiaus ansamblis „Šeimos trio“. O Lentvarų bendruomenės vokalinis ansamblis, parengęs net penkias Lietuvos partizanų dainas, sveikino, o kartu ir reiškė atjautą čia šiame miške žuvusiųjų trijų brolių Jono Kazio, Jono ir Liudviko Baltušnikų, bei vieno iškiliausio Lietuvos sportininko Algimanto Baltušniko visą gyvenimą Sovietinės valdžios persekiojamo dėl jo dėdžių žūties, atminimą Algimanto žmonai Birutei, vaikams ir anūkėliui bei visiems Baltušnikų giminės nariams. Didžiulį įspūdį, kaip ir kiekvienais metais, paliko bėgikų vykdomas 650 km bėgimas Vilnius - Ryga - Talinas, vadovaujamas Vidmanto Dobrovolskio. Šį bėgimą iniciavo buvęs Lietuvos bėgimo asociacijos pirmininkas Romas Bernotas, kuris ir šį kartą bėgikus palydėjo iki nuo Stalino genocido žuvusiems sportininkams skirto koplytstulpio. Prie šio koplytstulpio atvykę nusilenkė ir uždegė žvakelę Baltijos keliu vykstantys tarptautinio automobilių ir motociklų žygio dalyviai. Šio jubiliejaus atminimui visų šventės organizatorių vardu čia – ąžuolų giraitėje - buvo pasodintas dar vienas ąžuoliukas, liudijantis „Baltijos kelio“ svarbą Nepriklausomybės atgavimui ir įtvirtinimui. Šventę vainikavo „Nerijos“ ansamblio vokalisto Vitalijaus Pauliuko koncertas.

Šiandien šiuo mažu straipsneliu  sunku viską įvertinti, bet bėgantis laikas, parodytos nuotraukos, video įrašai, plačiai pasklidę dalyvavusiųjų šventėje, prisiminimai pasakys kokia įspūdinga ir prasminga buvo 30-oji  kelionė į „Baltijos kelią“.

Pranas Majauskas