Nuskambėjo, nuaidėjo gražiausi pavasario akordai...

                Gražų pavasario rytą, kaip kasmet, dar prieš trisdešimtį metų gimusi, Lietuvos sporto muziejuje vyko tradicinė Pavasario – Atvelykio sporto, gal negražu sakyti veteranų, o iš tikro tai sporto ir gražios dainos, nuo pat jaunų dienų lydėjusios, draugystės šventė. Šį kartą kaip niekad gausiai rinkosi svečiai ir dalyviai nešini dar nuo Šv. Velykų užsilikusius margučius, šioms margučių ridenimo varžyboms, o ką jau kalbėti apie Lietuviškos dainos varžytuves. Į jas atvyko net du garsūs Lietuvos vokaliniai - instrumentiniai ansambliai: iš Kauno ir moterų vokalinis ansamblis, iš Ukmergės rajono Lentvorų bendruomenės bei aibė dainos mylėtojų iš visos Lietuvos. Šventę gražiai pagerbė Lietuvos Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Arimantas Dumčius, svečias iš Sankt  Peterburgo akademikas Anatolijus Nesmejanovas, Triatlono pasaulio čempionas Vidmantas Urbonas, ieties metimo pasaulio   rekordininkė, Romos olimpinių žaidynių Bronzos medalio laimėtoja Birutė Kalėdienė ir eilė kitų garbių svečių.

           Šventės organizatorių vardu atvykusius šiltai pasveikinęs Pranas Majauskas pakvietė visus aktyviai dalyvauti šventinėje programoje. Pirmasis taręs sveikinimo žodį savo aukštais pasiekimais ir neišpasakytai sudėtingais bei neįtikėtinai  įdomiais išgyvenimais, siekiant pasaulinio masto rezultatų, pasidalijo Vidmantas Urbonas. Jis Lietuvos sporto muziejui įteikė Lietuvos 100-čiui skirtą simbolį, 2018 m. spalio 2 d. įveikto aukščiausio pasaulyje Tiličio (4950m., Nepalas) ežero gelmėms. Keturių kilometrų ilgio ežerą Himalajų kalnynuose jis įveikė per 1 val. 49 min. Vandens temperatūra buvo 1,9 laipsnio Celsijaus. Šis plaukimas – tarsi baigiamasis misijos „Vanduo - tai gyvybė“ akcentas. Kaip žinome, siekdamas priminti apie grėsmingą gėlo vandens išteklių žemėje realybę, Vidmantas Urbonas yra perplaukęs visų žemynų aukščiausiai tyvuliuojančius gėlavandenius ežerus. Turiningai ir įdomiai savo mintimis pasidalijo svečias iš Sankt Peterburgo atvykęs į Kaune vykstančias FIMBA PASAULIO LYGOS pirmenybes. Kadangi jis yra naujojo krepšinio atmainos vadinamo TRIKREPŠIU sumanytojas, o šis žaidimas akademiko Jurgio Brėdikio buvo 2009 m. parvežtas  į Lietuvą ir sėkmingai čia prigijo žaidžiant jį visoje Lietuvoje net devyniose amžiaus grupėse ir šį kartą vykstant FIMBA Pasaulio pirmenybėms Kaune šis žaidimas buvo parodytas Pasaulio žaidynių dalyviams Kauno darželinukams, žaidžiant Lietuvos sporto muziejaus Vytautų Garbačiauskų sporto kiemelyje. Po šių svečių turiningų kalbų visi šventės dalyviai buvo pakviesti į pačias seniausias gal ne tik Lietuvoje, bet visame krikščioniškame pasaulyje – margučių ridenimo varžytuves. Visi šventės dalyviai užsiėmę vietas prie jiems patikusių margučių ridenimo lovelių, burtų pagalba, ištraukė komandos pavadinimą ir starto numerį. Po vyriausio varžybų teisėjo Petro Sventicko duoto starto ženklo prasidėjo atkakli kova, kur iš ties netrūko gražių emocijų.  Kai kurie dalyviai laimėjo tiek margučių, kad jokiomis išgalėmis jų negebėjo pasiimti net ir ilgais piršteliais apvainikuotomis rankelėmis, nes varžybų nuostatai bylojo, kad gali laimėti kiek tiek, kiek sugebi paimti dviem rankelėm. Po sėkmingos margučių ridenimo kovos visos komandos sugrįžę į didžiąją salę pasipuošę dar lauke burtų keliu ištrauktais komandas žyminčiais jų pavadinimus, kaip kad ,,Vyturiai,“,, Strazdai“,, Lakštingalos“ ir kt.  ir prasidėjo skambiausios Lietuviškos dainos konkursas. Dar niekada centrinis muziejaus pastatas nebuvo patyręs tiek skambių dainų ir susirinkusiųjų džiaugsmo kaip kad šį kartą. Tačiau patį didžiausią įspūdį paliko iš Ukmergės rajonų Lentvorų Kaimo atvykęs trijų kartų moterų ansamblis padainavęs nuostabias Lietuviškas dainas, leidžiančias patikėti, kad mūsų Lietuvėlės kaimuose  lietuviška dvasia rusena. Po nuostabių muzikantų ir dainorėlių pasirodymo sekė visų be išimties ne tik laureatų, bet ir visų dalyvių apdovanojimas, foto sesija bei gražus linksmas pabendravimas prie tradicinio kavos puodelio. Šventės rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems visa savo esybe ne tik dalyvavusiems, bet ir prisidėjusiems prie šios šventės surengimo.

 

Pranas Majauskas